Ieva ir Baiba. Susitikome cerkvėje, chore, tačiau susipažinome ne iš karto... Gruodį užsimezgė santykiai. Esame biseksualios. Daug pažinčių užmezgame "Gėjų ir lesbiečių jaunimo organizacijoje". Visuomenės nuomonė mums nesvarbi. Būdama penkiolikos supratau, kad mane domina mergaitės. (Baiba) Mama reagavo ne itin palankiai, tačiau supranta, nes yra, kaip yra. Tėvas taip ir nesužinojo nebėra jo. (Ieva) Lengviau gyventi, kai atsiveri, neslepi savyje to, kas neišvengiama. Viena kitai esame stiprybės šaltinis.
Šių metų vasario 16 d. grupė VDA Fotografijos ir medijos meno katedros dėstytojų ir studentų nuvyko į Juodkrantę atidaryti pirmosios katedros 10-mečiui skirtos parodos. Parodoje buvo numatyta eksponuoti trijų autorių fotografijos darbus: Monikos Požerskytės "Privatu", Mildos Urbaitytės "Interjeras interjerui" ir Ugniaus Gelgudos "Gyvenimas kartu: šiuolaikinė tradicinė/netradicinė šeima".
Parodos atidarymo išvakarėse Juodkrantės parodų namų kuratorė Kristina Danilevičienė ir jos vyras nusprendė, kad U. Gelgudos fotografijų serija, vaizduojanti heteroseksualių ir homoseksualių šeimų portretus, gali sukelti problemų. Kuratorė paprašė, kad autorius nekabintų po fotografijomis porų aprašymų apie bendrą gyvenimą kartu, kurie "per daug" aiškiai nurodo į tai, kas vaizduojama. Anot jos, tegul žiūrovai patys savarankiškai interpretuoja fotografijų turinį. Ugniui Gelgudai lyg ir sutikus "apkarpyti" savo kūrinį, kuratorė paprašė nuimti dar ir keletą fotografijų. Galiausiai K. Danilevičienė pareikalavo ir trečiosios sąlygos nekabinti fotografijų serijos pavadinimo (arba jį pakeisti į tokį nieko nereiškiantį pavadinimą kaip "Žmonės") ir nekomentuoti šio "provokuojančio" meno kūrinio parodos atidarymo metu.
Nepritariant tokiems meno kūrinio cenzūros reikalavimams, buvo nuspręsta neeksponuoti ne tik U. Gelgudos fotografijos darbų "Gyvenimas kartu: šiuolaikinė tradicinė/netradicinė šeima", bet ir kitų šiai parodai skirtų kūrinių. Parodos atidarymo metu vyko fotografijų nukabinimo performansas.
Apie meno kūrinių cenzūrą kalbasi VDA Fotografijos ir medijos meno katedros dėstytojai Irma Stanaitytė, Vytautas Michelkevičius ir Jurgita Remeikytė (parodos koordinatorė).
Vytautas Michelkevičius: Atrodo, jau šimtai tekstų buvo prirašyta apie tai, kad meno ir literatūros vertinimo kriterijuose moralinio kriterijaus būti negali. Meno cenzūra šiandienėje nepriklausomoje Lietuvoje atrodo toks neįmanomas dalykas, koks jis buvo įmanomas sovietinėje Lietuvoje. Susidūrimas su neįsivaizduojamu faktu realybėje žymi lokalios patirties atsiskleidimo mechanizmą. Prieš kabinant darbus nė mintis nešovė, kad gali kilti kokių nors problemų dėl jų tematikos.
Irma Stanaitytė: Etiniai kūrybos aspektai bei jos vertinimo "moraliniai" kriterijai nėra menui nei nepažįstami, nei svetimi. Kiekvienas atvejis yra ypatingas ir priklauso tiek nuo konkretaus konteksto, tiek nuo kūrėjų bei vertintojų. Galvojant apie mūsų bendrai patirtą situaciją, manau, nė vienam iš mūsų negalėjo kilti rimtų įtarimų: mes pažįstame autorių, jau žinojome jo darbus, netgi tų darbų "gimimo" aplinkybes.
Jurgita Remeikytė: Organizuodama šią parodą, numačiau galimą prieštaringą žiūrovų reakciją į Ugniaus fotografijų seriją, tačiau tikrai nesitikėjau, kad parodų kuratorė gali koreguoti meno kūrinį. Meno istorijoje žinoma įvairių žiūrovų pasipriešinimo atskiriems meno kūriniams ar parodoms atvejų; atmetimo reakcija ne kartą pasireiškė net paties kūrinio fiziniu sunaikinimu. Tačiau dar nebuvau girdėjusi, kad tuo "užsiimtų" parodų kuratoriai.
V. M.: Mūsų patirtis parodė, kad vis dėlto yra didelis skirtumas tarp meno rodymo šiandienėse miesto ir kaimo bendruomenėse. Nes Ugniaus darbai be problemų eksponuoti Vilniuje ir Klaipėdoje. Dar vienas svarbus skirtumas, kad Juodkrantės gyventojai kuria idealios bendruomenės, gyvenančios ramiame kurortiniame miestelyje, ir idealios ramybės su paplūdimiu ir pušimis vaizdą. Tai reiškia, kad jų realybėje nėra vietos tikrajai realybei. Įdomu, kad meno kuratorė šioje bendruomenėje prisiima etinės sargės vaidmenį, kuris paprastai visuomenėje tenka kitų profesijų atstovams. Gal čia kaltas profesionalumo trūkumas, t.y. nesugebėjimas atskirti savo asmeninės ir visuomenės nuomonės?
Edita, Mantas bei Sidas. Susipažinom prieš aštuonerius metus, kai dar būdami mažamečiai "tranzuodavom" į Palangą. Vedyboms daug svarbos neskiriame užtenka gyventi kartu (su vaiku ar be jo). Aišku, kol vaiko nebuvo, kartu negyvenom... Manto tėvai pageidauja vedybų, bet mano mamai skirtumo nėra. (Edita)
I. S.: Teigta, kad priimant sprendimą dėl Ugniaus darbų vadovaujamasi būtent visuomenės nuomone. Ir tiesos, matyt, esama: neabejotinai didelė visuomenės dalis Neringoje ir visoje Lietuvoje nusiteikusi nepalankiai bet kokių mažumų atžvilgiu. Tačiau nederėtų pamiršti, kad kalbama apie meno kūrinį, o sprendimą priima menotyrininkė. Ir jei ne kartą pabrėžiama, kad fotografijos "meniškos", bet jų eksponuoti nevalia, nes mokinukai ir žvejai (labiausiai susirūpinta šiais visuomenės atstovais) netinkamai supras, tai čia akivaizdžiai abejojama ne kūrinių menine verte, bet turiniu. Tad susiduriame su turinio cenzūra, paremta vieno ar dviejų šituos klausimus "išmanančių" žmonių asmenine nuomone, o "visuomenės nuomonė" čia tik priedanga. Profesionalumo klausimas tikrai aktualus: meno erdvės neturėtų tapti nei pavienių meno "žinov(i)ų" ideologinių konstruktų šventovėmis, nei privačiais buduarais, kurių sienoms "paveikslėliai" parenkami vadovaujantis asmeniniu skoniu.
J. R.: Parodų erdvės tam tikra prasme "augina" savo lankytojus. Eidami į parodas, žiūrovai turi tam tikrų lūkesčių, kurie priklauso nuo jau matytų parodų įvairovės. Miestai ir miesteliai skiriasi gyventojų ir galerinių erdvių skaičiumi. Žmonių poreikiai neturėtų nukentėti nuo to, ar jie gyvena mieste, ar miestelyje. Fotografijos ir medijos meno katedros 10-mečiui skirtos parodos rengiamos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir tokiuose miesteliuose kaip Juodkrantė. Tokiu būdu siekiama neaplenkti provincijos, sudarant lygias galimybes meno bei kultūros plėtrai.
I. S.: Viena labiausiai pastaruoju metu mane dominančių temų peizažo (natūralaus ir industrinio) įtaka grožio sampratai. Galbūt Juodkrantės incidentas iš tiesų tik nesąmoningų pastangų išlaikyti, pateisinti kurortinės idilės įvaizdį atspindys. Žvejai, anot parodų namų kuratorės, esą taip "arti gamtos", kad bet kokie reiškiniai "iš miesto" jiems nepriimtini, o šiuo konkrečiu atveju būtų suprasti kaip iškrypimų eskalacija. Ką gi, galbūt. Tik ar "stručio strategija" tinkamiausia prevencija? Reikalavimais nerodyti, nepristatyti, nekomentuoti, nutylėti atsisakoma "matyti", siekiant eliminuoti diskutuotiną objektą, o tai reiškia ir pačią diskusijos galimybę.
J. R.: Baimės gimsta iš tabu. Sovietinėje visuomenėje buvo veikiama pagal oficialią ideologiją: ne taip, kaip pačiam atrodo, o taip, kaip kažkas nurodė "iš aukščiau". Realios situacijos konstatavimas buvo tabu. Jei tik buvai puikiai išmokęs vaidmenį, galėjai ilgai ir nuobodžiai plaukti "pasoviečiui". Minėdami ne tik mūsų katedros 10-metį, bet ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 15-ąsias metines, deja, vis dar susiduriame su draudžiamomis temomis ir baime diskutuoti.
Antons ir Gabriels. Pažįstame vienas kitą jau pusantrų metų, tačiau rimtai pradėjome susitikinėti prieš mėnesį. Matomės kartą į savaitę. Gabriels niekada negalvojo, kad gali kas nors pavykti su aštuoniolikmečiu ar devyniolikmečiu. Visuomenė?.. Tėvai viską žino. Mokykloje taip pat. Kadangi tai menų mokykla niekam mūsų orientacija neužkliūva. Gabriels iki dvidešimt vienerių buvo heteroseksualus. Jam ne visada patiko "žydri", netgi buvo negatyvios nuomonės apie juos. Vis dėlto slapstomės. Sunku taip gyventi. Sužinojau apie organizaciją Šeimos planavimo centras. Parašiau jiems. Praradau daug draugų, bet jei taip atsitiko, vadinasi, jie nebuvo tikri. (Antons)
V. M: Jei meną pažodžiui suprastume kaip visuomenės gyvenimo reprezentaciją, tai reikštų, kad netradicinės šeimos iš viso neegzistuoja. Kadangi, kaip visi žinome, jos egzistuoja, tai reikštų potencialią galimybę galerijai virsti moralės institucija. Kitas svarbus aspektas cenzūravimo priežastis. Roberto Mapplethorpeo parodų, kuriose buvo nemaža nuogo vyriško ir moteriško kūno, nepaliaujamas cenzūras JAV XX a. 910-ajame dešimtmečiuose iš dalies galima suprasti kaip bandymą cenzūruoti homoerotišką nuogą kūną. Tačiau Ugniaus Gelgudos fotografijose nuogo kūno nebuvo išvis. Tai tik šeimyniniai portretai, spindintys draugiškumu ir meile. Lyginant šių dviejų fotografų cenzūros atvejus, galima nustebti, kokia menka priežastis cenzūrai buvo Juodkrantėje tik pati tema.
I. S.: Galvojant apie reakciją į meno kūrinį visuomenės kultūrinių bei moralinių vertybių kontekste, neišvengiamai iškyla ir komunikacijos problema. Kiekvienos bendros kultūrinės patirties šerdyje tarpsta kodai ir konvencijos, kurie tą patirtį ir daro bendrą. Dažnai vienas ar kitas kūrinys tampa nepriimtinu dėl savo naujų, neįprastų estetinių kodų, kurie neatitinka masinės auditorijos, besiremiančios bendromis, o ne unikaliomis reikšmėmis, konvencijų. Tas pats tinka ir kalbant apie tradicinę visuomenę.
Ugniaus fotografijų serija reportažiniai portretai. Savo forma jie nepretenduoja į estetinį unikalumą ir yra skirti įvairiems žiūrovams. Todėl konkreti situacija ypač įdomi: siekiant panaikinti akivaizdų kūrinio pranešimo aiškumą, bandoma atriboti auditoriją nuo pranešimo perskaitymo. Tokiu atveju tikrai susiduriame ne su ne(su)gebėjimu suvokti meno kūrinį ar jo estetinius kodus, o su atmetimu paties pranešimo, nepriimtino tam tikroje ideologinėje terpėje. Panašu, kad tai elementarus tolerancijos trūkumo pavyzdys.
V. M.: Teisingai pasakei pritaikydama komunikacijos teorijos elementus. Kaip tik dėl įsigalėjusių masinių kodų būtų galima diskutuoti ir dar vieną cenzūros aspektą. Galerijos darbuotoja norėjo nukabinti gėjų šeimų portretus, palikdama lesbiečių šeimas. Tai būtų galima paaiškinti skirtingu pranešimo iškodavimu, kai demonstruojama tik fotografija ir kai demonstruojama fotografija su ją paaiškinančiu tekstu. Mano galva, visuomenėje toleruojama merginų draugystė, tačiau nepriimtina vaikinų. Todėl jei būtų buvęs įgyvendintas kuratorės prašymas, cenzūravimas būtų suteikęs fotografijoms visiškai kitokias prasmes. Trumpiau tariant, lesbiečių šeimos be aprašymo būtų atrodžiusios kaip draugiškų merginų portretai.
J. R.: Viena esminių meno kūrinio savybių jo paveikumas. Ugniaus darbas nepalieka abejingo. Kuratoriai neretai skundžiasi, kad mažai kas domisi parodomis. Galbūt aktualūs savo temomis kūriniai galėtų jas bent kiek atgaivinti?
Gal galima butu straipsnio iliustracijas sudeti kartu po straipsniu? O tai dabar Ieva ir Baiba atsidure virs teksto o kitos dvi is viso pateko i anonsa kaip atskiros dailes rubrikos:"Edita, Mantas ir Sidas" ir "Antons ir Gabriels". Jie turi buti ne ten, o cia, prie sio straipsnio. Butu miela, kad klaida kuo greiciau butu istaisyta. Labai aciu!
sunku patiketi, kad Juodrante parodu namu kuratore yra tokio tamsumo zmogus. labai gerai, kad chebra taip sureagavo ir eme nukabineti fotografijas parodos atidarymo metu :-). respect!
Ir visai nereikia situ nuostabiuju temu, kurias pasipute jauni fotografiuksciai bando mums kisti. Jei esat tokie puikus menininkai, o jusu fotografijos svyti nauju mensikumu, parodykite tai fotografuodami normalius zmones. Su geju ir lesbiu temomis jus ieskot tik seansaciju, ir esate konjunkturiniai menininkeliai.
Absoliuciai palaikau kuratore - ji geriau zino, kas yra jos kontingentas. Kam jai reikia jusu atveztu nemalonumu? Jus isvaziuosite, o jai keiksnos ir tyciosis. Provincijoje sunku zmones pripratinti prie galerijos, o su tokiom aferom atstumti labai lengva. Reikejo patiems isdristi persiorientuoti, ir pabandyti argumentuotai pasikalbeti su zmonemis, gal ir paskaita surengti. tada paziureciau, kaip jus normaliu zmoniu klausimus atlaikytumete. O dabar gi darote atpirkimo ozi is zmogaus, kurio idirbiu norejote pasinaudoti, ilisti i jos galerija su savo s...
Isteikit, komunikacijos zinovai, savo gejisko meno galerija, galit ir laikrasti, pamatysite, kokioj marginalu terpeje atsidursite, tik su tokiais pat ir draugausite, ir tai ne del meno, o tik del temos. Apskritai jusu menas grybo vertas. Pamastykit pries puldinedami ir klykaudami apie cenzura. Konjunktura taip pat nieko gera.
Nuo kada fotografuoti kartu gyvenančius žmones yra sensacija ir konjunktūra? Čia kaip tik ir norėta parodyti, kad visi žmonės yra žmonės, nesvarbu, su kuo gyvena. Ir būtent visuomenės atstumimas daro juos raupsuotaisiais, o iš tiesų jie niekuo nesiskiria nuo mūsų. Jūs pasakysit, kad gamtos kitaip sutvarkyta. Bet jei vadovautumėmės tik gamtos šauksmu ir instinktais, tai jokios civilizacijos nebūtų - nes pagal gamtą saugiau gyventi bandomis ir pasmeigti priešininką ragais. Gal jums ir labai nepatinka, kad yra tokių žmonių, bet tai nepakeičia fakto, kad jie gyvena tarp mūsų, kad mąsto, myli, kuria, dirba, moka mokesčius, balsuoja. Man gal irgi daug kas nepatinka, bet tai dar ne pagrindas apsimesti, kad tų dalykų visai nėra. Tas ir blogiausia, kad parodos kuratorė norėjo baltom tvorelėm atsitverti nuo tikrovės. O juk būtų buvusi puiki proga pašnekėti su mokiniais, kad yra visokių žmonių ir visus reikia gerbti nepriklausomai nuo jų orientacijos, religijos, odos spalvos, tautybės ir lyties. Tolerancija kitokiems ir kitaip mąstantiems - viena is svarbiausių demokratijos vertybių.
Ar jus noretumete, kad jusu dukra arba sunus "vestu" tos pacios lyties zmogu? Tegu jie sau gyvena, bet visiems yra ju vieta. As juos galeciau gerbti, jei jie nesikesintu i mano paauglius sunus baseino persirengimo kambary ar universiteto auditorijoje. As ne gerbsiu, bet stengsiuosi isvengti, ir vaikams pasakysiu (aciu Dievui, laiku pasakiau), kaip juos atpazinti, tuos, atsiprasant, "demokratijos nesejus, nesiskiriancius nuo musu". Aciu. Ir gejiska idile persancios nuotraukos visai nereikalingos, ne taip jau ten viskas idiliska.
Fotomenininku neisgelbes vien pikantiskos temos. Aleksandravicius emesi kalejimo (ir tuo paciu metu rusu aktoriu portretu), ir ka, viskas "neskanu", tik blogiau jo reputacijai protingu zmoniu akyse.
As nesiruošiu nurodinėti savo vaikams su kuo bendrauti. Žinoma, norisi anūkų, bet jei paaiškėtų, kad mano vaikas kankinasi bandydamas įlįsti į normalumo rėmus, tai tikrai neversčiau jo jaustis kaltu ar nevykusiu. Kai kas nors grubiai kabinėjasi - tai vadinasi seksualiniu priekabiavimu ir baudžiama pagal įstatymą - nesvarbu, kas prie ko. O jei žmonės myli vienas kitą ir gyvena kartu nieko neskaudindami - tai jų reikalas.
Labai būtų šis pokalbis 7md gražus ir vertingas, jeigu ne vienas dalykas. kažkodėl pokalbio dalyviai nutyli tą faktą, kad ši parodų erdvė Juodkrantėje yra šalia vidurinės mokyklos (tik užsiminta apie mokinukus ir žvejus). Ir netgi ne šalia, o tiesiog su ja sujungta. Taigi, menininkai ir menotyrininkai labai dažnai kalba apie savo menų socialinę terpę, bet, atrodo, tik tuomet kai jiems tas naudinga. Šiuo atveju būtent socialinė aplinka yra labai svarbi ir, ją turint omenyje, viskas atrodo, švelniai tariant, šiek tiek kitaip, nei čia apšnekėta. Ir ta moteriškė iš tų parodų rūmų nebeatrodo jau tokia kvaila, kaip pokalbio dalyviai bando pasakyti... Nesąžininga, mielieji diskutantai.
As pastebejau, kad kai kurie zmones (pvz. `labai idomu`) kazkodel baisiai bukaprotiskai painioja gejus su pedofilais...
o JONAS (jei tik cia ne tas pats `labai idomu`) galvoja, kad meniskumas `svyti` tik fotografuojant `normalius zmones`.
Lietuviams dar LAAAbai toli iki tolerancijos.
Nesuprantu, kas negerai, kad galerija sujungta su mokykla? JAV jau pradinukai supažindinami su Tuo Baisu Faktu, kad ne visi žmonės vienodi, kad būna du tėveliai arba dvi mamytės. Big deal. Yra net išleista graži knygutė apie du pingvinus, kurie labai gražiai užaugino pingviniuką vardu Tango. Ir tai tikra istorija, liudijanti, kad tai nėra tik žmonėms būdingas iškrypimas. Tiesa, ne visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų supažindinti. Tikiu, kad buvo laikai, kai tėvai būtų nesutikę, kad jų vaikams būtų buvus peršama baisi erezija, kad Žemė apvali. Kas iš to, kad problema sušluojama po kilimu?
"Zeme apvali" ir "gyvenk, dukryte, su drauge ir mylekis taip graziai, kaip cia parodyta", ne vienas ir tas pats... Ai, sorry, tau tas pats.
O kad mokykla su galerija sujungta yra labai labai gerai. Negerai, kad menininkai nesuvokia, kad uzsiima propaganda toje vietoje, kur nereiktu ja uzsiimti, asile. Ir tai ne velnio nera tolerancijos propaganda.
Gejais ir lezbietemis daugeliu atveju gimstama ir jei apie tai pradesime kalbetis mokyklose, tuo maziau kankinsis jaunieji gejai ir lezbietes ir tuo maziau juos kankins mazieji hitleriukai tokie kaip "Jonas". Aciu labai, kad nurodete problemine zona, tai gi reikia pradeti nuo mokymo istaigu, kur isisaknijusi homofozija ir tuo didziuojamasi. Tikiuosi, Jonai, kad visi jusu vaikai bus gejai ir lezbietes:) Tarybu sajungoje bandyta apsimesti ir kad sekso nera. Bet nepavyko. Tai gal jus nesidraskykite veltui:))))
O parodele buvo kaip reta nekalta. Net nuogo peties nebuvo.
Ir jeigu ka, istatymas gina siu zmoniu lygybe, taigi, BUKIT toks malonus ir gerbkite istatymus. Turbut labai siausiates, kai negerbia jusu teisiu i lygybe, nuosavybes teise, teise kurti ir taip toliau ir panasiai. Dievuliau, kaip man jusu gaila, ar gi galima buti laimingu, kai ignoruoji puse pasaulio, jus turbut ir savo puse "negeru ir neteisingu" jausmu ignoruojate, todel taip viskas ir yra - "kazkaip netaip". As jums linkiu laimes. Tik nepamirskit, kad jos nesuvaidinsit uzspalvojes visa kas nepritinka. Gali tekti save pati uzspalvoti.
Kaip tik atvirksciai. Bet kiekvienas mato savo kompleksus. Jei esi atviras, priemi zmones tokius, kokie jie yra. O jei rusiuoji i rezervatus, tai lieka gejai, lesbietes, zydai, juodaodziai, azijieciai, storuliai, seniai, mazvaikiai etc.
"Reikejo patiems isdristi persiorientuoti, ir pabandyti argumentuotai pasikalbeti su zmonemis, gal ir paskaita surengti"
kuratore uzdraude tai padaryt ty jokiais budais nekomentuot darbo..peace.
Jūdkrontie i tęp pati gumuseksualiausi bindrūmeni, tynąs jau nu sęna mužikiuką sušuokėn i valtikis išplaukdava savaitę veiną, untrą, pu du vo karts i pu tris. Motraiškikis irgi susimęsdava i kopeta, lygu lauk sava rybuokieliu. Nu ir nutikdava, oi nutikdava nuklydimu nu pagridėni scenarijaus, žiūriek Elzi su Urti, Taurūns su Aušrūnu. Jūdkrontis bibliuotekuo pu šia deina yr sauguoms rūnkraštis api trijų gumuseksualistu razbuora. Perkūns nuorieja Jura, vo Juris nuorieja Kastyčiaus, baigies tou, ka perkūns prydegi Juriou Kastyti.
:( nei cia geriausias nei ka . tikrai nepatiko . zemaiciai neturi jumoro supratimo tai apie koki juokinguma galima kalbeti :( , beje as ir nesitengiau skaityti . o ir nera ko stengtis . neringa tai beje ne zemaitija .
Bėda, kad Lietuva maža. Būtų koks 10 milijonų, turėtume normalių didmiesčių - pusės problemų nebūtų. Veiktų gėjų/lesbiečių teatrai, galerijos ar kokie jų kultūros klubai - kūrybinių pajėgų yra. O dabar... Suprantu kuratorę - pakabins eksponatus - o jai prietrankos langus išdaužys arba kitąmet savivaldybė (ar kitas koks finansatorius) finansavimą apkarpys...
nu tikrai. ta moteriske nukabino geju nuotraukas nes ji geriau kontekste gaudosi uz vilniecius fotografus. cia moterishke atliko iprastine kuizino funkcija.
.....ir kur tas svietas ritasi!net ir lietuva jau!
visus jus reikia miskan medziu kirsti isvaryti...tada ir nelystu i galva visokiausi tusti paikalai!
baisu!
idomiausia kad ne vieno zodzio apie tai kokios nuotraukos, geros ar blogos. apie mena nieko. tik apie antra gala. baisiai kam idomus tas ju antras galas.
Bet kad nuotraukose nematyti, mano liūdesiui, jokio antro galo! Juk galėtų būti parašas "Zosė ir Antosė ruošiasi matematikos egzaminui", ir jokio triukšmo!
ar per tv rodomu filmu zymejimas "S", n14(berods), 7 - irgi cenzura? tuomet as uz tokia cenzura. kitas dalykas - kuratore turi zinoti ka isileidzia. nepatingeti nuvaziuoti i vilniu ir pasiziureti pati. o ne pirkti kate maise ir po to taisyti padeti. bus pamoka kitam kartui. jus, liudesy, savo nuogo uzpakalio nedangstykite demokratija.
Lietuva internete