© Skaitmeninio Vaizdo Ložė
© Vytautė Markeliūnienė

Meno Lietuva

Dirigavimo meno pradėjo mokytis dar Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje. Vėliau studijavo Lietuvos muzikos akademijoje (LMA) ir Sankt Peterburgo konservatorijoje, kur jo pedagogu buvo garsusis Jevgenijus Mravinskis. 1970 m. J.Aleksa dalyvavo H. von Karajan'o vadovaujamame dirigavimo seminare, o 1973-1974 m. stažavo Vienos aukštojoje muzikos mokykloje pas prof. H.Swarowsky ir prof. C.Osterreicher'į.

Nuo 1965m. J.Aleksa pradėjo dirbti Lietuvos operos ir baleto teatre. Jame pastatė daug įsimintinų spektaklių, iš kurių ryškiausi - G.Verdi veikalai: "Aida", "Don Karlas" (Don Carlos), "Trubadūras" (IL Travatore) ir kt. 1975 ir 1976 m. jis buvo kviečiamas į Sankt Peterburgo M. Musorgskio teatrą statyti G. Puccini'o "Bohemą" ir W.A.Mozart'o "Don Žuaną" (Don Giovanni). Kiek vėliau Erfurto operoje J.Aleksa parengė P.Čaikovskio "Eugenijų Oneginą". 1990 m. šis dirigentas buvo pakviestas vadovauti Sankt Peterburgo M. Musorgskio teatro gastrolėms į Eliziejaus laukų teatrą (Theatre des Champs Elyses). Paryžiuje - skambėjo jo diriguojami P. Čaikovskio "Pikų dama", "Eugenijus Oneginas" bei M.Musorgskio "Borisas Godunovas", "Chovanščina". Tais pačiais metais J.Aleksa, diriguodamas N. Rimskio-Korsakovo "Auksinį gaidelį", gastroliavo Parmos ir Modenos teatruose.

1988 m. J. Aleksa parengė "Pikų damą" Bratislavos operoje, o 1990 - 1994 m. buvo ir šio teatro vyr. dirigentu. Su minėtu operos teatru J. Aleksai teko daug gastroliuoti, tame tarpe ir garsiajame Edinburgo festivalyje (1990 m.) - dirigavo E. Suchon'io operą "Verpetas" (Krūtnava).

J. Aleksos kūrybinis akiratis labai platus - jame ne vien klasikinis operos repertuaras, bet ir stambios simfoninės, vokalinės-instrumentinės drobės - J.S.Bacho Mišios h-moll (Messe in h-moll), A. Bruckner'io simfonijos, TeDemu, G.Mahlerio simfonijos, C.Orffo kantatos.

Muzikos mokslus J. Domarkas pradėjo Klaipėdos aukštesniojoje muzikos mokykloje, vėliau studijavo Lietuvos muzikos akademijoje. 1965 m. baigė Sankt Peterburgo konservatorijos prof. J. Musino operinio ir simfoninio dirigavimo klasæ. 1963 m. stažavosi Maskvoje pas garsų prancūzų dirigentą I. Markevitch'ių.

Nuo 1964 m. J. Domarkas vadovauja NSO, su kuriuo gausiai koncertuota Lietuvoje ir užsienyje, atlikta daug įrašų. Diriguodamas NSO J. Domarkas pasirodė šiuose festivaliuose - "Maskvos žvaigždės", "Rusų žiema", "Varšuvos ruduo" (Warszawa Autumn), "Prahos pavasaris" (Prague Spring), Šlevirgo-Holšteino (Schleswing-Holstein) ir dviejuose Sankt Peterburgo tarptautiniuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose. J. Domarkas kviečiamas diriguoti ir užsienio orkestrams - su Maskvos televizijos ir radijo didžiuoju orkestru 1980 -1981 m. dalyvavo kuriant tris telefilmus: "Antroji", "Ketvirtoji" ir "Aštuntoji" (Liudvikas van Beethoveno simfonijos). 1994 ir 1996 m. jis dirigavo Rusijos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. J.Domarkas kviečiamas ir į tarptautinių konkursų žiuri - 1995 m. į V tarptautinį G.Fitelberg'o dirigentų konkursą Katovicėje, 1996 m. II S.Prokofjevo dirigentų konkursą Sankt Peterburge.

Ypač reikšmingos pastarųjų metų J.Domarko ir NSO gastrolės po Vokietiją, Angliją, Škotiją. Čia jis dirigavo garsiose Kelno filharmonijos, Londono "Barbican Center", Birmingano, Šefildo salėse. Kritika buvo labai palanki J.Domarkui ir jo kolektyvui. 1995 m. su NSO J.Domarkas koncertavo Ispanijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Japonijoje. Įvyko koncertas ir prestižinėje Vienos "Musikvereen" salėje.

J.Domarko iniciatyva jau keliolika metų Lietuvoje rengiami jaunųjų muzikų festivaliai "Atžalynas", kuriouse su geriausiais mūsų orkestrais turi galimybæ pagroti studentai, muzikos mokyklų moksleiviai.

Vienas svarbiausių J.Domarko koncertinės veiklos bruožų - šiuolaikinės lietuvių muzikos propagavimas, jos inicijavimas, redagavimas. Maestro ir jo orkestrui priklauso daug žymiausiųjų lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų.

Lietuvos simfoninio orkestro (VSO) meno vadovas ir vyr. dirigentas. Dirigavimo pradėjo mokytis Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, vėliau specialybės studijas tæsė Sankt Peterburgo konservatorijoje, 1983 - 86 m. stažavosi Maskvos konservatorijoje prof. J.Simonovo klasėje.

G.Rinkevičius sėkmingai pasirodė trijuose tarptautiniuose dirigentų konkursuose - 1983 m. V dirigentų konkurse Maskvoje tapo nugalėtoju, 1985 m. laimėjo H.von Karajan'o Fondo konkursą Berlyne, 1896 m. tapo laureatu Budapešte vykusio konkurso "in memoriam Janos Ferencik", ten pat buvo apdovanotas specialiu prizu už geriausią W.A.Mozarto operos "Stebuklingoji fleita" (Die Zauberflote) fragmento interpretaciją.

1989 m. G.Rinkevičius subūrė ir pradėjo vadovauti VSO. Su šiuo kolektyvu parengta daugybė simfoninės klasikos, vokalinių-instrumentinių projektų, iš kurių ryškiausi - G.Maklerio VII simfonija, A.Moneggere'o oratorija "Žana d'Ark ant laužo" ("Jeanne d'Arc an bucher), B.Britten'o "Karo requiem" (War requiem), E.Elgaro "Geroncijaus sapnas" (The Dream of Gerontius), G.Verdi, W.A.Mozarto "Requiem", Ph. Glass'o "Haipu". Nuo pat savo koncertinės veiklos pradžios G.Rinkevičius akylai studijuoja operos žanrą. Vengrijos nacionaliniame operos teatre yra pastatæs Mozarto "Pagrobimą iš Seralio" (Die Entfiehrung aus dem Serail), dirigavo ir P. Čaikovskio "Eugenijų Oneginą", 1992 m. Vilniaus operoje pastatė G. Verdi "Nabuką" (Nabucco), su pastaruoju veikalu sėkmingai pasirodė G. Verdi Roncole festivalyje bei Savonlina operos festivalyje Suomijoje.

1995 m. G.Rinkevičius su savo orkestru, kviestiniais solistais bei nuolatiniu scenos partneriu choru "Latvija" įgyvendino didžiulį projektą - pastatė R.Wagnerio operą "Skrajojantis olandas" (Der fiegende Hollander), 1996 m. koncertų sezoną pradėjo G. Puccini'o "Toska" (Tasca) koncertiniu atlikimu. Naujausias stambus sceninis projektas - 1997 m. rudenį pastatyta R. Strausso opera "Salomėja" (Salome). 1996 m. lapkričio m. G. Rinkevičius tapo ir Latvijos Nacionalinės operos meno vadovu.

Už koncertinæ veiklą su VSO 1994 m. maestro apdovanotas Lietuvos Nacionaline premija.

1952 m. jis baigė Lietuvos konservatorijos (dabartinės Muzikos akademijos) smuiko klasæ pas prof. A.Livontą. 1963 m. tobulinosi I. Markevitch'iaus vadovaujamuose dirigavimo kursuose Maskvoje.

1955 m. S.Sondeckis pradėjo diriguoti Vilniaus M.K.Čiurlionio gimnazijos moksleivių orkestrui, su kuriuo 1976 m. iškovojo aukso medalį Herberto von Karajan'o jaunimo orkestrų konkurse Berlyne. 1960 m. S.Sondeckis subūrė Lietuvos kamerinį orkestrą (LKO), su kuriuo dirba ligi šiol. Kaip minėto kolektyvo vadovas S.Sondeckis koncertavo bemaž visose Europos šalyse.

Prof. S.Sondeckis plačiai žinomas kaip puikus, įtaigus pedagogas. 1988 m. jis pakviestas vadovauti Sankt Peterburgo konservatorijos studentų orkestrui, kuris žinomas "Sankt Peterburg Camerata" vardu. Su pastaruoju gastroliuota daugelyje šalių, įrašinėjami CD iš serijos "Sankt Peterburg Classics", kurią leidžia Sony Classical korporacija. S. Sondeckis jau daugelį metų vadovauja ir LMA studentų styginių orkestrui. Be kita ko, kviečiamas nuolat diriguoti įvairių festivalių jaunimo orkestrams: Bukovo (Vokietija), Belgijos jaunimo filharmonijos (Belgium Youth Philharmonic), Ost-West-Musikfest (Austrija), Davos'o (Šveicarija). Akivaizdus S.Sondeckio pedagoginio talento įvertinimas - kvietimas vadovauti Šlezvigo-Holšteino (Schleswig-Holstein) festivalio orkestrui. Jo taipogi diriguota Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Belgijos, Švedijos, Austrijos, Šveicarijos, Taivano orkestrams, o ir pasaulinio garso kolektyvams, kaip Berlyno filharmonijos (Berliner Philharmoniker), Leipzigo Gevandhauzo (Leipzig Gewandhaus), Paryžiaus radio ir televizijos, Belgijos nacionaliniam, SanktPeterburgo filharmonijos. S.Sondeckis buvo ir Tarptautinio H. von Karajano fondo (Berlynas), E.Ansermet (Ženeva), A.Toscanini (Parma), P.Čaikovskio (Maskva) konkursų žiuri narys.

Prof. S.Sondeckio repertuaras labai platus - nuo J.S.Bacho iki A.Parto, A.Schnittke's. Vis dėlto didžiausią dėmesį jis skiria W.A.Mozarto kūrybos interpretavimui. Vienas naujausių mestro parengtų projektų - Mozarto opera "Cosi fan tutte" Vilniaus festivalyje'98.

Dirigavimo pradėjo mokytis Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje. 1984 m. įstojo į Sankt Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konservatoriją, kur studijavo doc. T.Chitrovos chorinio dirigavimo klasėje, nuo 1991 m. čia pat pradėjo studijuoti operinį dirigavimą pas prof. V.Fedotovą.

Jau keleri metai R.Šervenikas aktyviai darbuojasi Lietuvos koncertų scenoje, dirba Lietuvos muzikos akademijos (LMA) studentų simfoninio orkestro vadovu, o nuo 1997 m. rugsėjo paskirtas Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro (NSO) dirigentu - asistentu. 1997 m. jaunajam dirigentui buvo svarbūs įsitraukiant į tarptautinæ koncertų sceną - gegužės mėnesį vykstančiame Eviano festivalyje (Prancūzija) buvo patikėta parengti orkestrą "Philharmonie der Nationen" spektakliui, kurį dirigavo Mstislavas Rostropovičius, 1998 m. vasario mėn. R.Šervenikas drauge su NSO grupe gastroliavo Vokietijoje - koncertavo Kelno filharmonijos, Frankfurto "Alte Oper", Hamburgo "Musikhalle" bei Vupertalio "Stadthalle" salėse, kur šis dirigentas greta tradicinės simfoninės programos parengė S.Gubaidulinos kūrinio "Sonnengesang", dedikuoto M.Rostrapovičiui, pasaulinæ premjerą (solo griežė M.Rostropovičius). Už šį darbą R.Šervenikas buvo gerai įvertintas.

1998 m. vasarą R.Šervenikas pasirodė Eviano festivalio scenoje: jis dirigavo "Orchester Sinfonica di Milano", Kauno valstybiniam chorui. Solo partiją griežė M.Rostropovičius.

Įkurtas 1988 m. rudenį dirigento Gintaro Rinkevičiaus, kuris vadovauja iki šiol, o pirmas oficialus koncertas įvyko 1989 sausio 30 d. Tąsyk skambėjo M.K. Čiurlionio simfoninė poema "Miške", arijos iš operų bei L.van Beethoveno - Penktoji simfonija. Ši programa tarsi apibendrtintų orkestro amplua - VSO koncertuose dažnai skamba simfoninė klasika (Mozarto, Beethoveno, Brakuso, Dvorzako, Sibeliu'o, Šostakovičiaus simfonijos), lietuvių kompozitorių partitūros (Čiurlionio, Bacevičiaus, Gaidelio, Bajoro, Balakausko) bei kūriniai su solistais. O pastarųjų per 10 VSO gyvavimo metų būta nemažai: pianistai P.Geniušas, M.Rubackytė, A.Žlabys, N.Petrovas, V.Ovčinikovas, smuikininkai R.Katilius, S.Stadleris, L.Isakadze, V.Tretjekovas, violončelininkai D.Geringas, A.Rudin'as, dainininkai - V.Urmanavičiūtė (Urmana), I.Milkevičiūtė, S.Stonytė, V.Prudnikovas, o taip pat Katia Ricciarelli, Matti Salminen'as. Už šio kolektyvo pulto dažnai stoja gastroliuojantys dirigentai - V.Dudarova, F. Mansurovas, D. Russell Davis, P. Csaba, K. Tikka, N. Aleksejevas, H.Reineris.VSO daug konsertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Gastroliuota Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Anglijoje, Liuksenburge, Graikijoje, Rusijoje. 1991 m. Graikijoje VSO įrašė videofilmą "Mozarto Requiem", kurį statė keturios Belgijos, Graikijos, Prancūzijos ir Italijos kompanijos.

Orkestras buvo ne sykį kviestas į Antibræ, kortrijko "Varšuvos rudens", Europamusicale (Miunchene) festivalius. 1995 m. sėkmingai pasirodė Estorilo Kranto festivalyje su žymiu brazilų pianistu, gitaristu bei kompozitoriumi Egberto Gismonti bei anglų kompozitoriumi Michael Nyman'u. Du kartus orkestras dalyvavo Santer Creus festivalyje Ispanijoje, koncertavo Sisterono festivalyje Prancūzijoje. 1995 ir 1997 m. VSO pasirodė Nyono roko festivalyje Šveicarijoje, 1996 m. - Chichesterio festivalyje D. Britanijoje.

VSO repertuarą puošia tokie stambūs projektai, kaip G. Maklerio Aštuntoji simfonija, A. Honegger'o "Žana d'Ark ant laužo" (Jeane d"Arc au brecher), operos - "Skrajojantis olandas", "Toska", "Salomėja" (Salome). 1991 m. Japonijos firma "King Records" išleido VSO įgrotą CD, kuriame M.K.Čiurlionio simfoninės poemos "Jūra" ir "Miške", 1993 m. įrašytas ir antras orkestro CD - G.Maklerio Penktoji simfonija. 1995 m. VSO įrašė 6 populiarios simfoninės muzikos CD PolyGram firmos užsakymu. 1997 m. pasirodė VSO diskas, kuriame skamba E.GIsmonti kūriniai.

Įkurtas 1960 m. Nuo pat pirmų dienų jam vadovauja S.Sondeckis. Šio kolektyvo branduolys - Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnazijos absolventai. 1976 m. LKO išsikovojo solidų tarptautinį pripažinimą - kritika palankiai atsiliepė apie jo pasirodymą Echternacho festivalyje (Echternach Festival) Liuksenburge. Netrukus LKO atsivėrė solidžiausių koncertinių salių durys - Berlyno filharmonijos (Berlin Philharmonic), Vienos "Musikverein", Londono "Royal Festival", Romos "Santa Cecilia", Milana G.Verdi konservatorijos, Amsterdamo "Concertgebouw", koncertuota garsiose Maskvos, Sankt Peterburgo salėse. 1993 m. Ciuriche išleistoje J.W.Hartnack'o knygoje "Grosse Geiger unser Zeit" LKO priskirtas aukščiausiai šio žanro orkestrų klasei pasaulyje.

Echternacho festivalyje nuo 1976 m. LKO teko dalyvauti 7 kartus, ten pelnyta ir "Didžiojo Liūto" (Great Lion Prize) medalis. 4 kartus kolektyvas griežė Zalcburgo, Šrezvigo-Holšteino, po kelis syk - Rheingau, IvoPogorelich, Bach-Woche Ansbach, Sv.Richter'o "Groudžio muzikiniuose vakaruose", J.Menuhino Gstaadt - Saane, Liucernos, Berlyno, Liuvigsburgo ir kituose festivaliuose. Per 38 gyvavimo metus LKO scenoje teko akomponuoti daugeliui žvaigždžių - pianistams J. Frantzni, J. Kissinui, V.Krainevui, T.Nikolajevai, smuikininkams - T.Grindenko, G.Kremeriui, J.Oistrachui, V.Spivakovui, violončelininkams - D.Gerigui, N.Gutman, M.Rostrapovičiui, altistui J.Bašmetui ir kt. Orkestras parengæs bendrų programų su Rygos kameriniu choru "Avesol", V.Minino vadovaujajame Maskvos kameriniu bei P.Bingelio vadovaujamu Kauno valstybiniu chorais. Nuo 1992 m. užsimezgusi sėkmingai tæsiasi LKO bičiulystė su lordu J.Menuhinu, kuris kasmet diriguoja šiam kolektyvui įvairiose šalyse.

Kaip dirigento S. Sondeckio, taip ir LKO repertuaro ašis - W.A. Mozarto muzika. Orkestras įrašæs visas šio kompozitoriaus simfonijas, operą "Don Žuanas" (Don Giovanni), griežæs visus instrumentinius koncertus. Svarbią vietą LKO repertuare užima ir J.S. Bacho kūryba - sėkmingai gastroliuota atliekant Mišias h-moll, "Fugos meną", instrumentinius koncertus, kantatas, siuitas. LKO nevengia ir šiuolaikinės muzikos -specialiai šiam orkestrui savo partitūras patiki A. Part'as, A.Schnittke.

Įkurtas 1940 m. kompozitoriaus, pianisto ir dirigento B.Dvariono ir jo bičiulio architekto V.Landsbergio-Žemkalnio iniciatyva. Ilgą laiką diregentu buvo B. Dvarionas, vėliau A.Kleinickis, M.Dvarionaitė. Nuo 1964 m. NSO pradėjo vadovauti J.Domarkas, kurio dėka ženkliai išaugo orkestro meistriškumas. Apie tai liudija ne vien pastarųjų poros dešimtmečių repertuaras, bet ir kolektyvo gastrolių maršrutai. NSO daugelsyk buvo pakviestas koncertuoti prestižinėse Maskvos, Sankt Peterburgo salėse. Kolektyvas dalyvavo festivaliuose "Maskvos žvaigždės", "Rusų žiema", Varšuvos ruduo (Waeszawa Autunen), "Prahos pavasaris (The Prague Spring), dviejuose Sankt Peterburgo šiuolaikinės muzikos, o taip pat Šlezvigo-Holšteino (Schleswig-Holstein) festivaliuose.

Už NSO dirigento pulto ne sykį stovėjo ir kviestiniai dirigentai - S.Sondeckis, J.Aleksa (Lietuva), K.K.Ondrašinas, V.Fedosejevas (Rusija), N.Jarvi (Estija), K. Maswe'as, H. M. Schneidt'as, J.Frantz'as, J.Wehnert'as (Vokietija), J.S.Casandesus ir C.Diederich'as(Prancūzija), O.W.Muler'is, L.Botstein'as (JAV) ir kiti. Su šiuo kolektyvu dažnai koncertuoja ryškiausios lietuvių žvaigždės - dainininkai V.Urmanavičiūtė (Urmana), S. Larinas, I.Milkevičiūtė, V.Noreika, V.Prudnikovas, A.Janutas, R.Maciūtė, pianistai - M.Rubackytė, P.Geniušas, A.Dvarionaitė, smuikininkas R.Katilius. Su NSO yra solavæ ir užsienio žvaigždės - dainininkė M.Caballe, pianistai D.Baškirovas, D.Pollack'as, N.Petrovas, smuikininkai - G.Kramer'is, V.Tretjakovas, V.Spivakovas, violončelininlai - D.Geringas, N.Gutman, altistas J.Bašmet'as. Prieš keletą metų užsimezgė žavi sceninė NSO draugystė su garsiuoju violončelininku Mstislavu Rostrapovičiumi, kuris griežė su šiuo orkestru solo Lietuvoje ir Japonijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.

Dažnas NSO koncertų partneris - Kauno valstybinis choras, diriguojamas P.Bingelio.

Jonas Tankevičius (I smuikas), Darius Dikšaitis (II smuikas), Aloyzas Grižas (altas), Saulius Lipčius (violančelė). Šis styginių kvartetas susikūrė 1968 m. ir buvo pavadintas lietuvių profesionaliosios muzikos pradininko vardu. Meistriškumo ansamblis siekė iš pradžių tobulindamasis pas Lietuvos, Borodino, Tanejevo ir Tatrai kvartetų narius - E.Paulauską, D.Šebaliną, V.Ovčarenką ir V.Tatrai.

Per 20 gyvavimo metų Čiurlionio kvartetas parengė apie 3 tūkstančius koncertų. Gastroliavo Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Jugoslavijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Rusijoje, Kanadoje, Islandijoje. Ansamblis buvo pakviestas koncertuoti festivaliuose "Berliner Festwochen", "Prahos pavasaris", Šlezvigo-Holšteino, taip pat B.Bartok'o 100-ųjų gimimo metinių renginyje Budapešte; Zalcburgo, Freiburgo, Štutgarto, Dinisburgo, Echternacho, Helsinkio, Gioteborgo, Zagrebo, Oslo, Reikjaviko, Maskvos, SanktPeterburgo festivaliuose.

Čiurlionio kvartetas nuolat rengia brandžias programas, kuriose išsidėstæ per 300 įvairių epochų kvarteto žanro pavyzdžių. Ansamblis pagriežæs ir keletą ciklų - visus J.Brahms'o, visus B. Bartok'o kvartetus, keletą monografinių programų, skirtų vien W.A.Mozarto, vien D.Šostakovičiaus bei lietuvių kompozitorių kūrybai. Kolektyvas atlikæs daugybæ įrašų Lietuvos ir užsienio radijo, CD įrašų studijose.

1990 m. M.K.Čiurlionio kvartetui suteikta Lietuvos Nacionalinė premija.

Audronė Vainiūnaitė (I smuikas), Petras Kunca (II smuikas), Girdutis Jakaitis (altas), Augustinas Vasiliauskas (violančelė). Vilniaus kvarteto debiutas įvyko 1965 m. Nuo pat pradžių ligi šiol kvarteto primarijus - A.Vainiūnaitė, Maskvos P.Čaikovskio konservatorijos, prof. I.Oistracho klasės absolventė.

1972 m. Valstybinis Vilniaus kvartetas pelnė didžiausią apdovanojimą Tarptautiniame kvartetų konkurse Lježe (Belgija). Ansamblis porą pastarųjų dešimtmečių labai intensyviai gastroliuoja - pabuvota daugelyje Europos šalių, Afrikoje, Centrinėje, Pietų bei Šiaurės Amerikoje, Azijoje, koncertuota visose buvusios SSSR respublikose. Ypač sėkmingas buvo Vilniaus kvarteto turne po Prancūziją, JAV ir Kanadą 1997 m. vasarą. Ansamblis dalyvavæs ir tarptautiniuose festivaliuose - "Gruodžio vakarai" (Maskva), Bergenco (Austrija), Echternacho (Liuksenburgas), Cervanteso (Meksika), Kuhmo (Suomija), "Muzikiniai susitikimai La Pre" (Prancūzija, Recontres musicales de La Pree).

Vilniaus kvarteto kraityje - apie 400 stambios formos kūrinių, iš jų apie 100 priklausytų lietuvių kompozitoriams, kurie dana dažnai savo muziką skiria šiam muzikaliam, techniškam ansambliui. Valstybinis Vilniaus kvartetas yra pagriežæs visus J. Haydn'o kvartetus, ciklus "Vėlyvieji L. van Beethoveno kvartetai", "W.A. Mozarto styginių kvartetai", "Visi Čiurlionio kvartetiniai kūriniai". Šiam ansambliui itin artima XX a. muzikinė kalba, jo bendradarbiauta su tokiais kompozitoriais, kaip K.Penderecki, P. H.Nordgren, B.Čaikovskis, H.Eller'is, G.Hummel'is. Į programas Vilniaus kvartetas dažnai įtraukia D.Šostakovičiaus, B. Bartok'o šio žanro kūrinius. Kolektyvas aktyviai propaguoja modernią latvių, estų, vokiečių, austrų, suomių, švedų, belgų, vengrų kompozitorių kūrybą.

Šį kolektyvą, per metus parengiantį apie 80 koncertų, kritikai dažnai įvardija kaip aukščiausio lygio, tobulos technikos. Į savo programas Vilniaus kvartetas dažnai įtraukia ir kitus solistus. Ansamblio partneriais buvæ M.Lethiee (klarnetas, Prancūzija), G.Wainberg - Tatz (fortepijonas, JAV), P.-H.Xuereb (altas, Prancūzija), H.Roelofsen (kontrabosas, Olandija), L.Isakadze (smuikas, Vokietija), M.Rubackytė (fortepijonas, Lietuva - Prancūzija). Kvartetas atlikæs daug įrašų Lietuvos ir kitų šalių radijo, CD studijose.

Choras JAUNA MUZIKA įkurtas 1986 m. Iš pradžių kolektyvas gyvavo kaip vokalinis ansamblis, vėliau peraugo į plataus amplua, technišką chorą. 1994 m. "Jauna muzika" tapo Vilniaus savivaldybės kameriniu choru. Nuo 1992 m. chorui ligi šiol vadovauja dirigentas ir kompozitorius Vaclovas Augustinas (1959-).

"Jauna muzika" per 10 tarptautinių choro konkursų dalyvė. Vienolikoje jų iškovotos pirmosios vietos. Tuo tarpu Takarazuka '90 ir '93 (Japonija), Debrecen '92 (Vengrija) ir Grand Prix Europeo'93 (Bulgarija) konkursuose "Jaunai muzikai" buvo paskirti Grand Prix. Šis kolektyvas daug gastroliuoja, yra dalyvavæs Liudvigsburgo, Drezdeno festivaliuose, "Wienerfestwiche" bei "Budapest Spring" festivaliuose, Tarptautinės choro muzikos federacijos simpoziume Liublijanoje (1995 m.), Tel Avivo vokalinės kamerinės muzikos (1994) ir Jeruzalės "Liturgica '95" festivaliuose. Choras palankiai buvo sutiktas tokiose salėse kaip Miuncheno "Philharmonie im Gasteig", Frankfurto "Alte Oper", Suzan Della Center" ir "Frederico R.Mann Hall" Tel Avive. Už "Jaunos muzikos" choro dirigento pulto stovėjæ nemaža užsienio muzikų - P.Streinberg'as, W.Gonenwein'as, N.Cherif'as, F.Bernius, V.Ashenazy, M.Max'as, A.Ebby, W.Pfaff'as. Koncertuota su Izraelio filharmonijos, Jeruzalės simfoniniu, Liudvigsburgo festivalio, Berlyno simfoniniu ir visais Lietuvos pagrindiniais orkestrais.

Nuo 1995 m. "Jaunos muzikos" iniciatyva Lietuvos muzikos akademijoje kasmet vyksta choro dirigavimo meistriškumo kursai, kuriems vadovauti kaskart pakviečiami garsūs choro meno žinovai. Tokiu būdu ženkliai plečiasi ir "Jaunosios muzikos" repertuaras ir epochų, ir nacionalinių mokyklų kryptimis. Choro programose galime išgirsti daugybæ sudėtingų partitūrų chorui a cappella nuo XVI a. iki šių dienų: C. Monteverdi, H. Schutz, J.S.Bach, G.F.Handel, W.A.Mozart, F.Schubert, R.Schumann, A.Bruckwer, F.Mendellsohn ir A.Schoenberg, A.Webern, O.Messiaen, L.Berio, G.Ligetė, K.Stockhausen, K.Penderecki, A.Part ir kt.

Nuo 1990 m. choras "Jauna muzika" priklauso klubui "Jauna muzika", kuris jungia kelis Vilniaus muzikinius kolektyvus, jaunus atlikėjus, organizuoja bendradarbiavimą, užsienio atlikėjų gastroles.

Įkurtas 1969 metais, dirigento vietą iškart užėmė Petras Bingelis, sugebėjæs kolektyvą parengti plačiau įvairių stilių ir žanrų repertuarui. Tai bemaž daugiausiai koncertuojantis tėvynėje bei užsienyje Lietuvos choras, neatsiejamas didžiųjų vokalinių - instrumentinių projektų dalyvis.

Kauno choro repertuare per 60 stambios formos kūrinių: J.S.Bacho Mišios h-moll, Pasija (Mathaus Passion) pagal Matą, L.van Beethoven'o "Missa solemnis", "Kristus alyvų kalne" (Christus am Olberge), IX simfonija, G.F.Mandelio "Samsonas" (Samson), "Mesijas" (Messiah), J. Haydn'o "Pasaulio sutvėrimas" (Die Schoepfung), G. Mahlerio II, III, VIII simfonijos, C. Orff'o "Carmina burava", "Catulli carmina", I. Stravinskio "Psalmių simfonija" (Symphony of Psams) ir kt. Tarptautinis Kauno Valstybinio choro pripažinimas prasidėjo 1984 m., jam keliuose Europos miestuose atlikus M.Teodorakio "Pavasario simfoniją" (Spring Symphony). Didelæ reikšmæ šio choro gyvavimui, brandai turėjo prasmingi susitikimai su lordu Y. Menuhinu. Jo diriguojamas Kauno choras ne sykį gastroliavo Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, drauge pasirodė ir festivalyje "Senieji ir naujieji keliai į Indiją" (New and Old Roads to India), skirtame Amerikos atradimo 500-osioms metinėms. Šioje šventėje atlikta G.F.Handelio oratorija "Mesijas", diriguojant Y.Menuhinui, 1992 m. spalio 24 d. buvo pakartota ir Vilniuje. Kūrybiniai saitai Kauno chorą sieja ir su pianistu Justu Frantz'u, violončelininku, dirigentu Mstislavu Rostropovičiumi. Daugiausia Kauno Vastybinio choro programų parengta su Lietuvos Nacionaliniui simfoniniu orkestru, vadovaujamu J.Domarko, su Lietuvos kameriniu orkestru, vadovaujamu S.Sondeckio.

Pastarąjį dešimtmetį Kauno choras itin daug laiko praleidžia gastrolėse. Koncertuota tokiose salėse, kaip E.Griego, Santa Cecilia akademijos, Playel, o taip pat Paryžiaus, Reimso katedrose, Frankfurto "Ale Oper". dalyvauta festivaliuose: "Bordo pavasaris", viduržemio jūros, Reimso, Strasbūro, Šlezvigo-Holšteino, Vidurio Europos (Vokietija), Bergeno ir kt. Kauno valstybinio choro dirigentui P.Bingeliui už aktyvią veiklą 1994 m. paskirta Lietuvos Nacionalinė premija.

Jos tėvas - lietuvių kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas Balys Dvarionas, motina - Aldona Smilgaitė-Dvarionienė - pianistė, pedagogė. A.Dvarionaitė fortepiono specialybės pradėjo mokytis Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, studijas tæsė Lietuvos muzikos akademijoje (LMA), vėliau - Maskvos P.Čaikovskio konservatorijoje (prof. M.Neuhaus kl.), kurią baigė 1962 m., ir aspirantūroje ten pat.

Pianistė konsertavusi Vokietijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Ispanijoje. Gastroliavusi ir JAV -Los Andželes, San Franciske, Čikagoje, Vašingtone, Bostone, žymiausiose Niujorko salėse: Alice Tully Hall, Carnegie Hall, Town Hall.

A.Dvarionaitė dalyvavusi tarptautiniuose Šlezvigo-Holsteino, Baranovo, Sandomiežo (Baranov, Sandomierz) festivaliuose, Dušnikų F.Chopino festivalyje. Kasmet pianistė rengia rečitalius Želiazovo Volioje (Zelazova Vola) ir prie F.Chopino paminklo. A.Dvarionaitė nekart koncertavusi su simfoniniais orkestrais, vis dėlto pagrindinis jos dėmesys nukreiptas į fortepijono solo repertuarą. Jos rečitaliuose dažniausiai skamba A.Skriabino, S.Rachmaninovo, S.Prokofjevo, F.Chopino, R.Schumanno, J.Brahmso, F.Liszto, prancūzų impresionistų ir B. Dvariono muzika. Nemažą pluoštą muzikos A. Dvarionaitė įrašiusi į Vilniaus, Maskvos, Varšuvos, Madrido, Frankfurto radijo fondus.

A.Dvarionaitė muzikinėje veikloje pastaruoju metu svarbią vietą užima pedagoginis darbas - pianistė dėsto LMA bei turiningai, įdomiai veda meistriškumo seminarus (LMA, Krokuvos muzikos akademijoje).

Rūta Šmigelskaitė-Ibellhauptienė (1963-) fortepiono mokytis pradėjo Kauno J.Naujalio, o Zbignevas Ibelgauptas (1961-) - Vilniaus M.K. Čiurlionio menų gimnazijoje. Vėliau abu pasirinkto instrumento studijas tæsė Lietuvos muzikos akademijoje (LMA), ten pat baigė ir asistentūrą - stažuotæ (Rūta - prof. J.Karnavičiaus, o Zbignevas - prof. K.Grybausko klasėje). Studijų metais abu sėkmingai koncertavo kaip solistai, o 1982 m. tarptautiniame M.K.Čiurlionio pianistų konkurse pelnė prizines vietas: Rūta - II premiją, Zbignevas - I premiją.

Pianistų duetas susikūrė 1989 m. ir bemaž visą tą laiką yra aktyviausias, daugiausiai koncertuojantis tokio tipo ansamblis Lietuvoje. 1991 m. R. ir Z.Ibelhauptų duetas tapo tarptautinio fortepioninių duetų konkurso Romoje laureatu. Be šio dueto sunku įsivaizduoti eilinį Vilniaus filharmonijos koncertų sezoną. Ibelhauptai nuolat parengia įdomių, impozantiškų, konceptualių programų. Pati naujausia - monografinis S. Rachmaninovo kūrinių fortepijonui keturiomis rankomis bei dviejųfortepijonams koncertas. Šio dueto repertuaras - dažniausiai virtuoziškas, ekspresyvus, jame nemažai J.Brahmso, R.Schumanno, M.Ravell'o, B.Bartok'o, O.Messiaeno, V.Bacevičiaus opusų. Taip pat duetas atlieka J.S.Bacho, M.Cleementi muziką, daugybæ F.Schuberto kūrinių.

Ibelhauptų duetas - ir šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalių dalyvis. Ansamblis yra parengæs rečitalių Šveicarijoje, Italijoje, Vokietijoje. Nemaža įrašų R. ir Z.Ibelhauptai atlikæ Lietuvos TV ir radijuje.

1995 m. su Lietuvos kameriniu orkestru įrašė CD - atliko J.S.Bacho koncertus dviems fortepijonams ir orkestrui. R. ir Z.Ibelhauptai dirba ir LMA - dėsto fortepiono specialybæ bei fortepijoninį ansamblį.

1997 m. duetui suteikta Lietuvos Nacionalinė premija.

Fortepijono specialybės pradėjo mokytis Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje. Vėliau studijas tæsė Lietuvos muzikos akademijoje (LMA, prof. J.Karnavičiaus klasė) ir Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje (prof. V. Gornostajevos klasė)

P.Geniušas - daugelio tarptautinių konkursų laureatas: 1978 m. jis pelnė III vietą ir diplomą M.K.Čiurlionio konkurse Vilniuje, 1988 m. iškovojo II premiją Pilar Bayona pianistų konkurse Saragose, 1991m. - I premiją Y.C.A.A. pasauliniame pianistų konkurse Oberline bei III premiją A.M.S.A. konkurse Sinsinatyje. 1992 m. P.Geniušui paskirta I premiją Tarptautiniame kviestiniame pianistų konkurse Palm Byče (Palm Beach Invitational International Piano Competition).

P.Geniušo repertuaras labai platus žanrų ir stilių požiūriu. Jis skambina įvairių epochų muziką, nemažai dėmesio skiria dabarties kompozitorių kūrybai (A.Schnittke, L.Deviatnikovo, C.Vine, B.Kutavičiaus, O.Balakausko), džiazo improvizacijoms. P.Geniušas neretai įsitraukia ir į kamerinės muzikos interpretavimą. Dažniausias scenos partneris - smuikininkas Raimundas Katilius - yra parengæs programų ir su rusų violančelininku Aleksandru Kniazevu. Šiuo metu P.Geniušas - bemaž aktyviausiai gastroliuojantis Lietuvoje gyvenantis pianistas. Jam plojo Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos, JAV, Japonijos publika. Pianistui tekæ skambinti Sankt Peterburgo filharmonijos Didžiojoje salėje, Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje, Niujorko Lincoln Center's Alice Tully Hall salėje, Tokijo Geijitsu Geikijo bei Vienos "Musikverein" salėse. Pianistas dalyvavæs įvairiuose festivaliuose, įrašė daug muzikos radijuje, televizijoje, o taip pat solinį CD. P.Geniušo atliekamą S.Rachmaninovo II koncertą frtepijonui ir orkestrui Europos radijas (Europa Radio) transliavo 18 Europos valstybių.

Svarbią vietą P.Geniušo muzikinėje veikloje užima pedagogika. Jis - LMA docentas, dirbo Londono Karališkoje muzikos akademijoje, vadovauja meistriškumo kursams Jamahos pradinėje muzikos mokykloje Tokijuje, kviečiamas į kitų šalių pianistų meistriškumo kursus.

1992 m. P.Geniušas buvo apdovanotas Lietuvos Nacionaline premija.

Dainavimo studijas jis pradėjo Minske M.Glinkos konservatorijoje, prof. S.Polozovo klasėje, o vėliau jas tæsė Lietuvos muzikos akademijoje pas prof. V. Noreiką. Šis dainininkas nemažai parengæs tenoro partijų operose - Almaviva (Il Barbiere di Siviglia"), Lensky ("Eugene Onegin"), Walter ("Tannhauser"), Alfredo ("La Traviata"), Faust ("Faust"), o vienas naujausių jo vaidmenų - Oedipus Rex to paties pavadinimo J. Stravinskio operoje. A.Janutas nuolat dainuoja ne vien Lietuvos operos teatruose (Vilniaus, Klaipėdos), bet kviečiamas į užsienį - jo gastroliuota Augsburgo, Aizenacho, Rygos, Kairo, Lilio, Santjago operose, dainuota ir "Colon" teatre Buenos Airėse, Paryžiaus Eliziejaus Laukų teatre (Theatre der Champs Elysees).

Vis dėlto A.Januto repertuare didesnæ dalį užima oratorinių žanrų veikalai, kurių tarpe gausu baroko muzikos - tai J.S.Bacho Mišios h-moll (Messe h-moll), Pasijos pagal Matą, Joną (Matthaus-Passion, Johannes-Passion), Kantata Nr. 21. Kalėdų ir Velykų oratorijos (Weihnachts-Oratorium, Oster-Oratorium), G.F. Handelio oratorija "Mesijas" ("Messiah"). Solistas taip pat parengæs tenoro partijas iš W.A.Mozarto, G.Verdi, A. Dvorzak Requiem ir J. Haydno "Pasulio sutvėrimo" ("Die Schoepfung"), W. A. Mozarto Mišių c-moll, Karūnavimo mišių (Kroenungs-Messe), L.van Beethoveno IX simfonijos, oratorijos "Kristus Alyvų kalne" ("Christus am Olberge"), F.Mendelssohno oratorijų "Paul", "Elias", E.Elgaro "The Spirit of England". Taip pat dainininkas atlikæs solo partijas ir G.Mahlerio "Dainoje apie žemæ" ("Das Lied von der Erde"), A. Schoenbergo "Gurės dainose" ("Gurrelieder"), R.Strausso "Vokiškuose motetuose" op. 62 ("Deutsche Motette"), C. Orffo "Carmina Burana". 1997 m. drauge su pianiste G.Ručyte-Landsbergiene A. Janutas parengė ir atliko koncerte Vilniaus filharmonijoje F.Schuberto ciklą "Žiemos kelionė" (Winterreise).

A. Janutas dažnai kviečiamas į tarptautinius festivalius - jam tekæ dainuoti Strazbūro, Gštado (Gstaad), Bergeno, Šlervigo-Holšteino muzikos festivaliuose, o taip pat Tarpatautiniame vasaros festivalyje Liublijanoje (International Summer Festival Ljublijana), klasikinės ir džiazo muzikos festivalyje Pietų Afrikoje, Oratorijų festivalyje Taline, Tarptautiniame Richardo Strausso muzikos festivalyje Garmisch-Partenkirchene ir daugelyje kitų. A. Janutui plojo garsiausių salių publika - Londono "Albert Hall", Glazgo Royal Concert Hall, Hamburgo "Musikhalle", Leipcigo "Gewandhauss", Romos Santa Cecilia akademijos. Šiam solistui tekæ dainuoti diriguojant garsiems batutos meistrams - I.Mendeliui, J.Frantzui, C.Diederickiui, O.Geczy, o taip pat S.Sondeckiui, J.Aleksai, G.Rinkevičiui, J.Domarkui.

Baigæs vokalo studijas Lietuvos muzikos akademijoje prof. V.Prudnikovo klasę, vėliau dar tobulinosi Niujorke pas Marlen Malas, o taip pat pas suomių baritoną Tom Krause. Pirmoji V.Juozapaičio sėkmė Lietuvoje - I vieta 1992 m. Vykusiame Lietuvos vokalistų konkurse. 1992 m. ir 1993 m. vasaromis dainininkas stažavosi Belgijoje, Europos operinio ir vokalinio meno centre (ECOV), kur parengė Don Giovanni (MOzart "Don Giovanni") bei Don Alvaro (Rossini "Il viaggio a Reinus") vaidmenis. Išskirtinio dėmesio susilaukė V.Juozapaičio Don Govanni, kurį dainininkas porą sezonų atliko Prahoje, Čekijos nacionalinės operos teatre, su šiuo vaidmeniu sėkmingai gastroliavo Japonijoje. 1993 m. - itin įsimintini V.Juozapaičiui - jis pelnė diplomą Tarptautiniame Luciano Pavarotti vokalistų konkurse Filadelfijoje (JAV).

Nuo 1990 m. V. Juozapaitis dirba Vilniaus operoje. Dainininko repertuare - Wolfram ("Tannhauser"), Figaro (Il Barhieredi Siviglia"), Eurico (Lucia di Lammermoor"), Germont ("La Traviata"), Scarpia ("Tasca"), Amonasro ("Aida"), Valenti ("Faust"). Vienas iškilesnių ir įsimintinų pastarojo meto V.Juozapaičio darbų - Guglieno W.A. Mozarto operoje "Consifan tutte". Ši opera kaip tarptautinis projektas buvo pastatyta specialiai "Vilniaus festivaliui'98".

Be kita ko, V. Juozapaitis parengæs pluoštą baritono partijų oratoriniuose veikaluose - C.Orffo "Carmina Burana", J.Brakmso "Vokiškame Requiem" (Ein Deutches Requiem), B.Britteno "Karo requiem" (War requiem), F.Schuberto "Stabat Mater", S.Gubaidulinos "Era di Aguarius". Šis dainininkas koncertuoja Lietuvoje ir už jos ribų - gastroliavæs Olandijoje, Belgijoje, Indijoje, Nepale, Japonijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, JAV, Ispanijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje. Jo dalyvauta ir garsiuose festivaliuose - "Senieji ir naujieji keliai į Indiją" (New and Old Roads in India) (1992), Schleswing-Holstein (1992), Savoulinos operos (1993), Oratorijų festivalyje Wroclave (1993), Prancūzų šiuolaikinės muzikos kūrėjų simpoziume - festivalyje "Montpelior'93", Vilniaus F.Schuberto - J.Haydno festivaliuose (1992, 1997).

V.Juozapavičiui tekæ dainuoti diriguojant J.Aleksai, J.Domarkui, S.Sondeckiui, G.Rinkevičiui, o taipogi M.Rostrapovičiui, J.Frantz, O.Geczy, E.Muler, Ch. von Dohnanyi. 1988 m. rudenį solisto laukia didelės, įtemptos gastrolės po JAV ir Kanadą.

Jis žinomos Lietuvoje muzikų šeimos atstovas: senelis Jurgis Karnavičius - kompozitorius, tėvas Jurgis Karnavičius - pianistas, fortepiono pedagogas, ilgus metus buvæs Lietuvos Konservatorijos (dabartinės Lietuvos muzikos akademijos, LMA) rektoriumi. Jurgis Karnavičius mokėsi Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, vėliau studijavo LMA, kurią baigė 1980 m. Dar trejus metus stažavosi Maskvos P.Čaikovskio konservatorijoje pas prof. L.Naumovą. 1978 m. J. Karnavičius laimėjo I premiją ir specialų diplomą už geriausią Čiurlionio kūrinių atlikimą IV-ame tarptautiniame M.K.Čiurlionio pianistų konkurse. 1981 m. R. Schumanno pianistų konkurse Zvikau (Vokietija) ir 1983 m. L.van Beethoveno konkurse Vienoje J. Karnavičiusbuvo apdovanotas garbės diplomais. 1990 m. pianistas iškovojo IV premiją "Mavi Marcoz" konkurse Saint Vincente (Italija).

J. Karnavičius surengæs per 100 solinių koncertų, nuolat rengia rečitalius , programas su orkestrais (Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos kameriniu, Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo, bei Maskvos, JAV, Italijos). Šis pianistas nuolatinis dainininkės Sigutės Stonytės (sopranas) akomponiatorius. Pastaruoju metu J. Karnavičius skiria daug dėmesio kamerinei muzikai - groja su kvartetais, trio, kitais ansambliais.

Šio pianisto repertuaras ganėtinai platus, tačiau dažniausiai jis renkasi XIX, XX a. opusus ( C.Franco, G.Faure, O.Messiaeno, P.Hindenitho). J.Karnavičiui teko gastroliuoti Baltijos šalyse, Rusijoje, daugelyje Europos sostinių, JAV. Nuo 1981 m. J.Karnavičius dirba LMA, yra fortepiono katedros docentas. Jis kviečiamas ir į tarptautinių konkursų žiuri.

R.Katilius nuolat aktyviai konsertuoja, dalyvauja festivaliuose Lietuvoje ir svetur. Jo gastrolių maršrutai išsiraizgę po Baltijos, Skandinavijos kraštus, Rusiją, Lenkiją, Čekiją, Vengriją, Vokietiją, Šveicariją, Prancūziją, Japoniją, Italiją, Izraelį, JAV, Kanadą, Meksiką. R.Katilius koncertavo tokiuose festivaliuose kaip Echternacho, Helsinkio, Borholmo, Burlinsterio, taipogi Prahos pavasaryje (Prague Spring), Budapešto šiuolaikinės muzikos, Monterėjaus menų festivaliuose ( Festival international artes Monterrey), "Baltik festival'92" (Švedija), "Saison Balte'92" (Prancūzija).

R.Katiliui teko griežti su daugeliu orkestrų. Jo repertuare kelios dešimtys stambios formos kūrinių, kurių tarpe didžioji dalis tenka romantinėms ir XX a. partitūroms. Svarbią vietą R.Katiliaus koncertinėje veikloje užima kamerinė muzika. Jis griežia su pianistu Petru Geniušu, pianiste G.Vainberg-Tatz, altiste Audrone Pšibilskiene. Išskirinis jo repertuaro bruožas - gausybė XX a. lietuvių kompozitorių kūrinių, dalis kurių jam specialiai dedikuoti ar jo redaguoti.

Greta aktyvios koncertinės veiklos daug laiko prof. R.Katilius skiria pedagoginiam darbui, kur turi didelę smuiko specialybės studentų klasę. Prof. R.Katiliaus absolventų yra ne tik visuose orkestruose, bet dalis jų smuikininko veiklą sėkmingai tęsia užsienyje.

1995 m. prof. R.Katiliui paskirta Lietuvos Nacionalinė premija.

Vokalo studijas ši dainininkė baigė 1984m. Lietuvos muzikos akademijoje, doc. G.Kaukaitės kamerinio dainavimo klasėje. 1987 m. J.Leitaitė tapo M.Glinkos vokalistų konkurso laureate ir buvo apdovanota specialia premija už geriausiai interpretuotą vokalinį ciklą. 1991 m. ji iškovojo laureato vardą vokalistų konkurse Suomojoje. Reikšminga J.Leitaitės meninei brandai buvo 1990 m. vasara, kai ji stažavo Vienoje pas Elisabeth Schwarzkopf. 1996 m. dainininkė tobulinosi ir pas italų vokalistą Carlo Bergonzi.

J.Leitaitės repertuaras - labai margas ir platus stilių ir žanrų požiuriu. Jame - operų, oratorijų, operečių partijos, kamerinė lyrika, šiuolaikinė muzika bei džazas (solistė yra dalyvavusi Birštono džiazo festivalyje, su džiazo trio yra įrašiusi audio kasetæ). J.Leitaitės kraityje tokios operų partijos, kaip Orfeo (Gluck "Orfeo et Euridice"), Dalila (Saint-Saens "Samson et Dalila"), Carmen (Bizet "Carmen"), Charlote (Massenet "Werther"), Jikaste (Stravinsky "Oedipus REX"). Dainininkė parengusi mecosoprano partijas ir J. S. Bacho Mišiose h-moll (Messe h-moll), Magnificat, Pasijoje pagal Matą (Matthaus-Passion), A. Vivaldi Gloria, G.F.Handelio oratorijoje "Mesijas" (Messiah), A. Scarloti, G. Pergolesi Stabat Mater, G.Mahlerio IV simfonijoje, B.Britteno kantatoje "Fedra" (Phaedra"), O.Respighi poemoje "Saulėlydis" ("Il tramonto). J.Leitaitės repertuare taipogi W.A.Mozarto bei A.Vivaldi motetai, M.Daures Missa Super; ji parengusi pluoštą vokalinių ciklų - R.Schumanno "Moters gyvenimas ir meilė" ("Frauenliebe und Leben"), J.Bramso "Keturios rūsčios dainos" op. 121 ("Vier ernste Gesange"), G.Mahlerio "Dainos apie mirusius vaikus" ("Kindertotenlieder"), M.Ravelio "Madagaskaro dainos" ("Chansons madecasses"), M. de Falla "Septynios ispanų liaudies dainos ir kt.

J.Laitaitė nuolat bendradarbiauja su lietuvių dabarties kompozitoriais - B.Kutavičiumi, V.Laurušu, J.Juzeliūnu, o ypač su O.Balakausku (ji atliko solo partiją O.B. "Requiem S.Lozoraičio atminimui", už kurį kompozitorius pelnė Lietuvos nacionalinæ premiją) bei su A.Šenderovu (solistė dainavusi net tris šio autoriaus ciklus). J.Leitaitės gastrolių maršrutai išsidriekæ per Vokietiją, Suomiją, Švediją, Daniją, Norvegiją, Olandiją, Prancūziją, Lenkiją, Izraelį, NSV šalis. 1998m. vasarą sekmė solistæ lydėjo per gastroles JAV.

Pastoviausia J.Leitaitės scenos partnerė, o taip pat ir pagrindinė šiuo metu pedagogė - pianistė G.Ručytė-Landsbergienė. Dainininkė bendradarbiauja ir su kolektyvais - Lietuvos kameriniu orkestru. Sankt Peterburgo Camerate, Londono Simfoniniu orkestru, Vilniaus valstybiniu kvartetu, M.K.Čiurlionio kvartetu, senosios muzikos ansambliu "Musica humana", Vilniaus styginiu kvintetu, Vilniaus mušamųjų ansambliu ir kitais. Dainininkė įrašiusi 3 CD, rengiami dar du. J.Leitaitei teko dainuoti diriguojant J.Menuhinui, S.Sondeckiui, L.Botsteinui.

Savo muzikinį kelią I.Milkevičiūtė pradėjo mokydamasi groti kanklėmis, Lietuvos muzikos akademijoje (LMA) ji studijavo dirigavimą. 1972 m. I.Milkevičiūtė perėjo į dainavimo specialybæ (prof. Z.Paulausko klasė). Nuo 1976 m. tapo Lietuvos operos ir baleto teatro soliste. 1978/79 m. stažavo Milano La Scaloje, kur buvo pažymėta, jog "turi gerą vokalo techniką, nepaprastei muzikali ir puikiai stilių jaučianti" vokalistė. Pirmu jėgų išbandymu konkurse I.Milkevičiūtei tapo 1976 m. Taline vykę Jaunųjų atlikėjų konkursas, kuriame ji pelnė I premiją. 1977 m. ji varžėsi M.Glinkos vokalistų konkurse, kuriame tapo laureate, 1978 m. I.Milkevičiūtė pelnė diplomą P.Čaikovskio tarptautiniame konkurse. 1982 m. ji dalyvavo F. Erhely ir Z. Kodaly (Budapešte) bei 1986 m. - "Madam Butterfly" (Tokijas) konkursuose ir vėl buvo pripažinta laureate (abiejuose - II premijos).

Lietuvos operos ir baleto teatre I.Milkevičiūtė dainuoja pagrindines lyrinio bei dramatinio soprano partijas - tai Violeta, Desdemona, Elisabetta (Verdi "DonCarlos"), Elizabeth (Wagnerio "Tannhauser"), Norma, Aida, Butterfly, Mimi, Micaela, Abigaille, Leonova, Lady Macbeth, Tatjana, Agathe (Weber "Der Freischutz"). Su valstybiniu simfoniniu orkestru I.Milkevičiutė parengusi Sentos (Senta) ir Toskos (Tosca) vaidmenis. Ši švelnaus, savito tembro soliste nesyk konsertavusi užsienio teatruose - Maskvos, Talino, Sankt Peterburgo, Kijevo, Odesos, Jerevano, Kišiniovo, Tbilisio, Lodzės, Katovicės, Bratislavos, Čikagos Lietuvių operoje. Varšuvos operoje ji dainavo Butterfly, Normą, Ledi Macbeth, Lizą (Čaikovskio "Pikų dama"). Pastaruoju metu yra sudariusi kontraktą su Rygos operos teatru, kuriame itin palankiai buvo įvertinta I.Milkevičiūtės Aida. Be to, dainininkės klausėsi G. Verdi festivalio Italijoje, D. Britanijos, Airijos, Vengrijos, Vokietijos, Olandijos, Švedijos, Japonijos, Filipinų, Danijos, Lotynų Amerikos ir įvairių JAV miestų publika. 1998 m. pavasarį La Scala teatre I.Milkevičiūtė dainavo Emmą M.Musorgskio "Covanščinos" (Khovanshcchina) premijeroje. Šios dainininkės repertuare svarią vietą užima ir stambios koncertinės formos veikalai.

Nuo 1988 m. I. Milkevičiūtė dėsto vokalą LMA.

Nuo pat mažens dėl išskirtinių gabumų jai prigijo "vunderkindo" vardas -septynerių metų M.Rubackytė jau koncertavo su S.Sondeckio vadovaujamu Lietuvos kameriniu orketru. Sistemingai mokytis fortepijono specialybės M.Rubackytė pradėjo Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje. Nuo 1973 m. ji studijavo fortepijoną bei kompoziciją Lietuvos muzikos akademijoje (LMA). 1976 m. M.Rubackytė - Maskvos P.Čaikovskio konservatorijos studentė, mokėsi prof. J. Fliero, B. Davidovič, M. Voskresenskio klasėse.

Tarptautinis šios pianistės pripažinimas prasidėjo 1976 m. - iškovota I vieta tarptautiniame Talino konkurse, II vieta - Sąjunginiame pianistų konkurse (1977). 1981 m. M.Rubackytė laimėjo I vietą tarptautiniame F.Listo - B.Bartok'o pianistų konkurse Budapešte. Ilgą laiką M.Rubackytės tarptautinėje koncertinėje veikloje ne sava valia tvyrojo pauzė - Goskoncertas nuo 1981 m. jai uždraudė koncertuoti ir įrašinėti muziką užsienyje. Pagaliau 1988 m. M.Rubackytė išvyko į Paryžių studijuoti prancūzų muzikos, o 1990 m. ji laimėjo I premiją tarptautiniame pianistų konkurse Paryžiuje "Des Grands Maitres Francais".

M.Rubackytės gastrolių maršrutai išmarginæ jau visas Europos valstybes, daugybæ JAV miestų ir jų geriausių salių. Pianistė buvo kviesta į Niujorko Šlezvigo-Holšteino, S.Richterrio "Grande de Meslay" festivalius, į F.Chopino muzikos festivalį. Georg Saul pilyje Prancūzijoje. M.Rubackytė - aktyvi dalyvė, o pastaruoju metu ir prezidentė "Recontres Musicales de La Pree" festivalio Prancūzijoje žiuri narė.

M.Rubackytė - ypatingu virtuoziškumu pasižyminti pianistė, dėl to pagrindiniai jos repertuaro akcentai - F.Liszto, F. Cliopino, J. Brahmso, O. Messiaeno fortepijoniaia opusai . Pianistė įrašiusi jau 8 CD. Daugiausia bendradarbiauja su "Marca Polo" bei "Lyrinx" firmomis. M.Rubackytės interpretuojama F.Liszto muzika, įrašyta "Lyrinx" buvo itin aukštai įvertinta. Žurnale "Fanfare" (JAV) ši pianistė pavadinta "viena didžiausių gyvųjų F.Listo atlikėjų".

M.Rubackytė - LMA docentė, Europos konservatorijos Paryžiuje profesorė, meistriškumo klasės vedėja Maskvos konservatorijoje, daugelio meistriškumo kursų Europoje viešnia.

Mokytis muzikos A. Rubežius pradėjo Klaipėdoje - dainavo "Gintarėlio" berniukų chore, mokėsi S. Šimkaus konservatorijoje muzikos teorijos specialybės. Mokslus tæsė Lietuvos muzikos akademijoje, kur baigė dvi specialybes, 1993 m. choro dirigavimą, 1996 m. - dainavimą (prof. V.Noreikos klasė).

Nuo 1995 m. A.Rubežius - Lietuvos operos ir baleto teatro solistas. Dainininko kraityje tokie vaidmenys, kaip Max (Weber "Der Treischitz"), Belmonte (Mozart "Die Entfuhrung aus dem Serail"), Alfredo (Verdi "La Traviata"), Fernando (Mozart "Cosi fan tutte"), Narraboth (Straus "Salome"), Pelleas (Debussy "Pelleas et Melisande").

A.Rubežių dažnai girdime dainuojant solo partijas ir koncertinių žanrų veikaluose - jo repertuare J.S.Bacho Parija pagal Matą (Matthaus-Passion), W. A. Mozarto, G. Verdi ir A. Dvoržako "Requiem", L. von Beethoveno Mišios C - dur (Messe C - dur), IX simfonija, F. Listo oratorija "Kristus" ("Christua"), F. Schuberto Mišios Es-dur ir G-dur bei Statbat Mater. Sėkmingai šis jaunas dainininkas atlieka ir kamerinæ muziką. Nesyk jam tekæ dainuoti F. Schuberto dainas, XX a. lietuvių kompozitorių vokalines miniatiūras. Solistas yra dalyvavæs šiuolaikinės muzikos festivaliuose, laimėjæs Lietuvoje du vokalistų konkursus - B. Grincevičiūtės, K. V. Banaičio.

A. Rubežius gastroliavo Izraelyje, Vokietijoje, Ispanijoje, Estijoje, Baltarusijoje. 1997 m. dainininkui įteiktas Lietuvos teatro apdovanojimas -Šv. Kristoforo statulėlė.

Muzikos mokslus ji pradėjo Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, o vėliau studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, kurioje baigė du fakultetus: 1983 m. -fortepijono, 1987 m. - vokalo (prof. Z.Paulausko klasė).

G.Skerytės dėmesys daugiausia sutelktas į dvi epochas ir jų muzikinę kūrybą - baroką ir XX a. Neatsitiktinai solistės repertuare tokie operų vaidmenys kaip Euridice (C.Monteverdi "Favola d'Orfeo"), Dido (H.Purcell "Dido and Aeneas". Daininkė taip yra parengusi ir Galatea partiją G.F.Handelio pastoralėje "Aceraud Galatea", ten pat dainavo ir Damoną. G.Skerytės dėmesį ir simpatijas barokui liudija ir jos parengta solinė H.Purcello dainų ir arijų programa, su kuria dainininkė gastroliavo Olandijoje.

G.Skerytės repertuare, apimančiame XX a. vyrauja lietuvių kompozitorių kūryba. Kamerinę lietuvių autorių muziką dainininkei teko atlikti gastrolėse Lenkijoje, Islandijoje, taip pat Liucernos ( Šveicarija, 1993) ir "Varšuvos rudens 97" šiuolaikinės muzikos festivaliuose. G.Skerytė yra ir unikalaus šiuolaikinės muzikos ansamblio "Ex tempore" (balsas, fortepijonas, trombonas, kontrabosas ir mušamieji), susikūrusio 1991 m., narė. 1997 m. kartu su "Ex tempore" G. Skerytė Lietuvoje įrašė monografinį kompozitoriaus Felikso Bajoro kūrinių kompaktinį diską.

Dainininkė glaudžiai bendradarbiauja ir su kitais kolektyvais - ypač su kameriniu choru "Polifonija", su chorais "Jauna muzika", "Aidija" (su šiuo choru ji įrašė kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus kompaktinį diską), su Vilniaus styginių kvintetu, Sostinės trio, styginių kvartetu "Chordos", senosios muzikos ansambliu "Muzica humana". G.Skerytė koncertavo su Lietuvos ir Latvijos kameriniais orkestrais, su BBC filharmonijos orkestru, diriguojamu Y.P.Tortelier, o taip pat su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.

Vienas naujausių G.Skerytės sceninių darbų - Despinos vaidmuo W.A.Mocarto operoje "Cosfan tutte", kuri kaip tarptautinis projektas buvo specialiai pastatyta ir atlikta "Vilniaus festivalyje'98".

Muzikos pradmenų ji pasisėmė iš Klaipėdos S.Šimkaus muzikos mokyklos, vėliau studijavo vokalą Lietuvos muzikos akademijoje (LMA). 1985 m. S.Stonytė debiutavo Lietuvos operos ir baleto teatro scenoje Tatjanos vaidmeniu P.Čaikovskio operoje "Eugenijus Onieginas". Per 13 sezonų šiame teatre dainininkė parengė nemažą pluoštą pirmaeilių soprano partijų - Marguerite ("Faust"), Elisabeth ("Tannhauser"), Violeta ("la Traviata"), Abigaille ("Nabucco"), Lady Macbeth ("Macbeth"), Aida ("Aida"), Tosca ("Tosca"), Agathe ("laisvasis šaulys"/ "Der Freischutze"). Ypač aukštai įvertinta S.Stonytės įprasminti Lady Macbeth bei Abigaille's vaidmenys - už pirmą ji apdovanota Lietuvos teatro "Kristoforo" prizu, o antrasis sulaikė palankaus kritikų dėmesio "Verdianaeum" festivalyje Ronkolėje. (Italija, 1992) bei Savonlinos festivalyje (Suomija, 1993), kuriuose dainininkė pasirodė su Lietuvos operos trupe.

S.Stonytės biografijoje nemažai ir oratorinio žanro solo partijų. Ji dainavusi F.Poulenc'o "Stabat Mater", A.Schoenberg'o "Gurės dainose" ("Gurrelied), A.Honegger'o "Žanoje d'Ark ant laužo" ("Jeanne d'Arc an buchen"), B. Briten'o "Karo requiem"("War requiem"). Dainininkė sėkmingai pasirodė ir tarptautiniame projekte Vilniaus filharmonijoje 1995 m. gegužės 25 d., atliekant G. Verdi Requiem - tąkart solavo Fiona Kimm (D.Britanija), Martyn Hill (D.Britanija) bei garsusis JAV bosas Simon Estes. S.Stonytei tekæ koncertuoti su JAV simfoniniu orkestru, J.F.Kennedy centre Vašingtone, su Maskvos filharmonijos, Odensės (Danija), Lietuvos Nacionaliniu bei Valstybiniu, Estijos simfoniniu orkestrais. Daug koncertuota su S. Sondeckio vadovaujamu kameriniu orkestru. Muzikiniame S.Stonytės akiratyje svarbią vietą užima ir kamerinė muzika, kurios vis daugiau į savo repertuarą dainininkė įtraukia po sėkmės I tarptautiniame Marian Anderson vokalistų konkurse Merilende (JAV, 1991) - čia ji iškovojo I premiją. Vienas naujausių S.Stonytės darbų - parengtas O.Messiaen'o ciklas "Poemos Mi"('Poemes pour Mi"). Nuolatinis S.Stonytės kamerinių programų partneris - jos vyras pianistas Jurgis Karnavičius.

Dainininkė dėsto ir LMA.