Atkeliavau prie jūros nusiskusti barzdos. O ji vešli, reiks iš pradžių kirpti. Natūralus jūros vanduo su druskomis, manau, teigiamai paveiks mano veido odą.
Man 24, atvykau iš Kauno. Dabar sėdžiu Smiltynės kopose. Buvau pažiūrėti į jūrą – ji labai nerami – ir vėl grįžau į kopas. Saugumo jausmą pajutau viešai nusišlapinęs, supratau, kad esu pakankamai atokiai nuo visų. Noriu pabūti vienas, ne vien tik dėl to, kad barzdos skutimas yra intymu.
Žadu tai, ką dabar parašysiu, įdėti į savo internetinį puslapį, tam tikrą ekshibicionisto kampelį. Tame puslapyje lankytojus pasitinka mano nuotrauka, kurioje prisidengiu tik intymią kūno vietą. (Teisingai – kiaušus, ne širdį. Širdį žmonės prisidengia, kai jau būna per vėlu.)
Man 24, o aš jau su barzda. Chuj, jaučiuos daug senesnis, toks senis, kad viskas vienoda, atbukę, nebeįdomu. Gal todėl ir atvažiavau čia daryti šio kvazi-šmazi performanso. Nemanau, kad daug yra skutusių savo barzdą jūroje. Turiu kuprinėj fotoįrankį, yra idėja parodyti kitiems šį procesą.
Gal verčiau eikime prie esmės, nes užpakalis šąla. Esmė gražiai išsirašo papunkčiui. Pvz., keturi didieji I. K. klausimai:
1. Ką aš galiu žinoti?
2. Ką aš privalau daryti?
3. Ko aš galiu tikėtis?
4. Kas yra žmogus?
Ketvirtas klausimas visada atrodo kažkoks nukrypstantis nuo temos. Labiausiai mane jaudina – antrasis. Ką aš privalau daryti? Silpnai ir tyliai, bet gimsta kažkoks atsakymas (turiu omeny, va dabar, rašant – savotiška grafoterapija). Privalau daryti tai, kas kyla iš mano vidaus, privalau įgyvendinti tuos keistus-gražius-lėkštus darbus ir idėjas. Mano vidus esu aš, savo vidumi dabar jaučiu šąlantį užpakalį.
Su barzda buvo gera gyventi. Sulaukdavau daug dėmesio iš aplinkinių, buvo lengva bendrauti (jei pritrūkdavau šnekos, visada galėdavau paliesti barzdos tematiką). Barzda greičiausiai buvo ir pasyvios agresijos išraiška, paslėptas „pašol na..., kapitalizme su savo pinigais ir nusiskutusiais, šiknas laižančiais, klientų aptarnavimo srityje dirbančiais vadybininkais“. Kiti dar sakydavo, kad tai socialiai priimtina hiperseksualumo išraiška – suprask, kūšys ant veido.
Skusti, manau, bus įdomu. Nėra nerimo, tik kažkoks vėjavaikiškas džiūgavimas, virpuliukas toks viduj.