Plaukikas

Plaukimo baseine asmeninis tikslas man visada yra mintis. Skaičius, dažniausiai 2 km, neduoda ramybės. „Turiu nuplaukti du kilometrus“, – nuolat kartoju tai sau, patirdamas švelnias vandens glamones. Vandenyje visada stengiuosi apdovanoti kūną maksimalia įtampa, o sielą – maksimalia refleksija, atsipalaidavimu, maloniu ryškesnių dienos akcentų gromuliavimu. Periodiškai neidamas į baseiną greičiausiai:

1) nutukčiau,

2) išprotėčiau.

Baseiną pradėjau lankyti tėvų dėka. Pirmoje klasėje susilaužiau abi rankas (iš viso 4 kaulus) ir trūko kokio centimetro, kad būčiau nebevaldęs plaštakų. Tėvai pamanė, kad geriausiai riešus sustiprins ir gyvenimui reabilituos plaukimo treniruotės. Iš viso praplaukiojau 5 metus: nuo 2 iki 7 arba nuo 3 iki 8 (dabar jau sunkiai pamenu) klasės. Tikrai nebuvau vienas iš stipriausių grupėje, veikiau tas, kuris velkasi pabaigoje. Kartą net pralaimėjau 50 metrų plaukimą krūtine merginai – viskas vyko treniruotėje ir maniau, kad pergalė mano rankose... Trūko tik kelių metrų. Dabar suprantu, kad esminis dalykas, kurio man trūko tada, vaikystėje, buvo tikslas. Trūko supratimo, kodėl reikia eiti į baseiną, kam stengtis, ko siekti. Tikslo nebuvimą sukėlė tai, kad pasirinkimas buvo priimtas vienašališkai. Tėvų noras paprasčiausiai nebuvo kvestionuojamas. O gal ir vaikiškas protelis dar nebuvo stipriai orientuotas į tikslingą ir prasmingą veiklą.

Dabar yra kitaip. Aš – jaunas suaugusysis. Priimu savarankiškus sprendimus. Gyvenimo veiklos įprasminimas taip pat labiau asmeninis ir stipresnis nei vaikystėje (V. Franklis paplekšnotų man per petį). Kuo čia dėtas logoterapijos pradininkas ir prasmės guru? Tinkamai neįsiprasminus, kelionė gyvenimu tampa katastrofiškai sudėtinga. Nuolatinis prasmės ieškojimas yra egzistencinis skaudulys, begalinė neužpildoma tuštuma, nuolatinis alkis, kliuvinys „sėkmingam“ – karjeros gyvenimui („normalus“ žmogus gi siekia karjeros?!). Džiugu, kad plaukimas man turi prasmę, ir dėl to plaukiasi geriau. Tų prasmių yra netgi daugiau nei viena, štai vardiju:

a) ištvermės ugdymas, fizinis pasirengimas – vasarą ruošiuosi keliauti dviračiu po Lietuvą ir nuvažiuoti šimtus kilometrų per dieną (kai šilta, baseiną iškeičiu į dviratį);

b) lieknumas ir narciziškas kūno žavesys – dirbu sėdimą darbą ir judėjimas man gyvybiškai svarbus; plaukimas labai išryškina torsą, rankų raumenis (ne veltui baseino persirengimo kambaryje per pusę sienos pakabintas veidrodis);

c) atokvėpis protui, sielai – kai plauki, galvojasi kažkaip kitaip. Pavyzdžiui, tavęs nesutrukdys mobiliojo telefono skambutis ar koks kolega, užsukęs į kabinetą. Gražus plaukimas yra tolygus, judesiai harmoningi, nuoseklūs. Fizinį judesį atliepia ir dvasinis – išnyksta kasdienis fragmentiškumas, mintys užbaigtos, per dieną primiršti dalykai iškyla ir gražiai susidėlioja į vietas. Mąstant nereikia įtampos, pastangų;

d) socializacija – bendrauji daugiau kūnais, apžiūri kitus, gali savo krūtinę išpūsti ir pasipuikuoti jaunyste (jei nori, aišku), kartais persimeti keliais žodžiais pirtelėje.

Iš išvardytų prasmių svarbiausios a) ir c). Fizinis plaukimas baseine yra kelias į nekasdieniškas būsenas, visa kita – papildai, pridėtinė vertė.

Pabaigoje – materialios taisyklės, kaip patekti į „uždraustąją zoną“:

1) reikia mokėti plaukti negalvojant apie judesius, kuriuos turi atlikti;

2) kad įleistų į padoresnį baseiną, reikia turėti – muilą, rankšluostį, glaudes (maudymosi kostiumėlį), akinukus, kepurėlę ir neturėti – pėdų grybelio bei karpų;

3) akademinė valanda, praleista baseine, kainuoja ~10 Lt, kitose vietose gali kainuoti daugiau – dažniausiai lemiamas veiksnys yra tos vietos prestižas;

4) svarbu rasti laisvo laiko ir noro.